Blog

Sausio 31 d. darželio priešmokyklinukai lankėsi Kauno „Nemuno” mokykloje, susipažino su mokykla ir būsimomis pirmos klasės mokytojomis, stebėjo „Nykštuko” teatro spektaklį. 
Dėkojame mokyklos direktorei ir mokytojoms už kvietimą ir svetingumą, įdomią bei prasmingą patirtį.

Mūsų darželis atsiliepė į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kvietimą dalyvauti Lietuvių kalbos dienose. Mokytojos numatė įvairius renginius, kuriuose bus kalbama apie Lietuvos istoriją, kalbą ir kultūrą.
Sausio 17 d. darželio priešmokyklinukai lankėsi Vaikų literatūros muziejuje, dalyvavo edukacijoje „Mergytė ieško pasakos”. Vaikai klausėsi įdomių pasakojimų, susipažino su lietuvių autorių kūrinių, skirtų vaikams, herojais, spėliojo, kokiose pasakose jie gyvena, persirengę personažų drabužiais judesiu iliustravo skaitomas ištraukas.

      Kiekvienais metais, artėjant gražiausiai metų šventei šv. Kalėdoms, mūsų darželio bendruomenė organizuoja Gerumo akcijas.
     Šiemet, bendradarbiaudami su Kauno arkivyskupijos Carito organizacija, rinkome ir dovanojome priemones meninei veiklai ir žaislus globojamiems vaikams, kurie turėjo sunkumų bendrojo lavinimo mokykloje, nes turi spec. poreikių; vaikų dienos centro „Angelų palėpė” našlaičiams, globojamiems ir įvaikintiems bei ukrainiečių pabėgėlių vaikams.

Lapkričio 30 d. vakarą darželyje skambėjo dainos, spindėjo šypsenos, sklandė pasaka, kvepėjo meduoliais ir bičių vašku, mažose dirbtuvėlėse buvo kuriami gražūs stebuklai – kalėdiniai žaisliukai, dekoracijos… o savo jėgas ir laimę galima buvo išbandyti taiklumo žaidime ir loterijoje… Taip smagiai darželyje šurmuliavo Kalėdinė mugė, kviesdama vaikus, tėvelius, mokytojas pabūti ne tik jaukioje bendrystėje, bet ir įsitraukti į Kalėdų gerumo akciją.

Šiais metais bendruomenė nusprendė paremti Kauno arkyviskupijos Carito programos „Vaiko gerovės institutas” vaikų dienos centrą „Angelų palėpė”, kuriame globojami našlaičiai, įvaikinti ir ukrainiečių pabėgėlių vaikai

.      

Šviesa, jaukumas ir bendrystė – tokiais žodžiais norisi apibūdinti jausmus ir nuotaiką, kurie lydėjo nuo pat darželyje vykusios Žibintų šventės pradžios ligi pabaigos.

Reikėtų paminėti, kad mūsų šeimai ši šventė prasidėjo namuose, dar kelis vakarus iki susibūrimo darželio kieme. Ruošdamiesi šventei žinojome, kad turime pagaminti žibintą. Tačiau, kokį? Iš ko? Kaip jis galėtų atrodyti? Po ilgų galvojimų, pasitarimų, pasiskirstymų užduotimis, kruopštumo ir kantrybės išbandymų, klijais sukibusių pirštų ir nesibaigiančių Vakario klausimų, iš vakaro – „Ar jau rytoj nešimės žibintą?“, o iš ryto – „Kur mano žibintas?“, pagaliau laikėme pirmąjį, mūsų visų rankomis pagamintą, kūrinį. Pagamintą su dideliu rūpesčiu, atidumu ir meile.
Tad kaip gera būti tokios šventės dalimi. Ne tik stebėti šviesos sklidinas savo sūnaus ir kitų vaikų akis, kuriose atsispindi rankose nešamo žibinto ugnelė, bet ir jausti šviesą bei šilumą kiekvienam savo viduje. Svarbiausia, jog ta vidine šviesa šventės metu norėjosi dalintis vieniems su kitais – susikibus rankomis, dainuojant dainas, gėrintis spektaklyje pasakojama istorija, uždegant šalia stovinčio draugo prigesusios žvakės liepsną, stebint stebuklingą Žibintininko pasirodymą, vieningai ieškant, iš kur sklinda šviesa, nykštukams palikus dovanas.
Nors mūsų šeimai Žibintų šventėje teko dalyvauti pirmą kartą, tačiau spėjome pajausti ir suprasti, kiek gėrio ir šilumos gali sklisti iš kiekviename žibinte degančios mažos žvakelės bei kiek stiprybės, o kartu ir ramybės gali suteikti visos darželio bendruomenės apsuptyje degantis laužas. Jeigu tą vakarą, kažkurio iš mūsų širdyje, kirbėjo nerimas ar liūdesys – žibintų šiluma jį išsklaidė. Ir net įprastas rudens niūrumas tą vakarą mus aplenkė, nes nei tamsa, nei lietus nebūtų pajėgę užgožti šitiek šviesos!
Esame dėkingi visai darželio bendruomenei, ypač mokytojų kolektyvui, tiek už sklandžiai ir profesionaliai suorganizuotą šią Žibintų šventę, tiek už kasdienį rūpestį ir atsidavimą, prižiūrint, ugdant ir padedant visapusiškai augti mūsų Vakariui, o kartu ir mums, jo tėvams!

                                                                                                                                Vakario (4 grupė) mama Ieva

Lietingą lapkričio popietę, smalsūs Kauno Valdorfo darželio “Šaltinėlis” vyriausieji vaikai palikę savo besiilsinčius draugus darželyje, iškeliavo į Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų, kur juos pakvietė ten dirbanti Sauliaus močiutė. Priešmokyklinukai turėjo smagią ir įtraukiančią kelionę edukacijoje „Gyvūnų namai namučiai gamtoje”, išgirdo ir sužinojo daug naujo apie gyvūnus, jų gyvenamas vietas, atliko užduotėles.

Pirmasis netikėtumas ir siurprizas vaikų laukė tik išėjus iš darželio, nes visi dairėsi samdyto autobusiuko, su kuriuo pripratę keliauti į išvykas ir edukacijas – šįkart mokytojos Eglė ir Vita pasuko tiesiai į viešojo transporto stotelę, kur laukėme troleibuso ir su juo vykome į muziejų. Tai – pirmas kartas šiais mokslo metais, kai vyriausieji mūsų darželio vaikai – priešmokyklinukai keliauja viešuoju transportu. Vaikų akys degė nustebimu bei džiaugsmu ir kelionės metu visi smalsiai dairėsi per langus, klausėsi, kokia dabar bus stotelė, kur reikės išlipti ir kokį mygtuką reikia spausti norint, kad troleibusas sustotų stotelėje.
Jau su nemažais įspūdžiais išlipę iš troleibuso atkeliavome į Zoologijos muziejų, įsikūrusiame pačiame Kauno centre. Vaikai dairėsi, jiems viskas buvo įdomu. Mus pasitiko Sauliaus močiutė bei mama ir kartu palydėjo į liftą, kuriuo visi užkilome į trečiąjį muziejaus aukštą. Ten mūsų jau laukė edukatorė, kuri nuo pat pradžių suintrigavo pasakydama, kad atvykome į vieną seniausių muziejų Lietuvoje ir kad viešėdami Latvijoje ar Estijoje tokio nerasime, todėl jis gana išskirtinis ir unikalus. Edukatorė visus pakvietė į edukacijų erdvę, į kurią įžengus ir vaikams, ir suaugusiems norisi išsižioti iš nuostabos ir netikėtumo – kaip viskas įdomiai įrengta ir kiekvienas kampelis tiesiog kviečia apžiūrėti ir susipažinti.
Taigi pradėjome smagią ir įtraukiančią kelionę edukacijoje „Gyvūnų namai namučiai gamtoje”. Vaikai susiskirstė į keturias grupes ir susėdo prie medinių stalų, pažymėtų skaičiukais. Pradėjome klausyti pasakojimų apie įvairius gyvūnus ir jų namus gamtoje. Galbūt beveik kiekvienas iš mūsų žinome, kur gyvena voverė arba bebras, bet kaip atrodo genio namas iš vidaus, kokį lizdą susisuka paukštelis įdomiu pavadinimu – remeza, bei kokia pelytė yra tokia maža ir lengva, kad ją išlaiko net ploniausia smilga ir ant jos ta pelytė “pasistato” sau namelį – tikriausiai nedaugeliui teko girdėti, o kur jau proga visa tai pamatyti. 

Išgirdome daug naujo ir pamatėme nemažai gyvūnų namučių, todėl atėjo laikas įtvirtinti savo žinias. Pirmiausiai edukatorė pakvietė prie didelio gamtos žemėlapio, kur kiekvienam gyvūnėliui, apie kurį vaikai išgirdo pasakojimą, reikėjo surasti tinkamą vietą, kurioje tas gyvūnas gyvena. Mūsų priešmokyklinukai šauniai prisiminė ir išmoko, ką edukatorė pasakojo ir visi gyvūnai rado savo namelius. Šios edukacijos metu integraliai ugdėme komunikavimo, kultūrinę, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninę ir socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas.

Pabaigai liko nepamiršti, ką išmokome ir gautose knygelėse tinkamai suklijuoti lipdukus bei prisiminti, na kaipgi tas paukštelis vadinasi. Ar prisimenate? 🙂

Kupini įspūdžių bei naujų žinių padėkojome visiems mus priėmusiems darbuotojams ir pažadėjome kitą kartą į muziejų sugrįžti apžiūrėti eksponatų, kurie manome, bus tikrai ne ką mažiau įdomesni nei ši edukacija.

Labai ačiū Sauliaus mamai ir močiutei už tokią puikią idėją ir pagalbą organizuojant šią smagią ir informatyvią edukaciją!

                                                                                                                                                 Mokytojos Eglė ir Vita

Darželio priešmokyklinukai lapkričio 13 d. dalyvavo Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Girstupio padalinio organizuotame renginyje „Auštant”, skirtame Šiaurės šalių literatūros savaitei. Vaikai klausėsi skaitomos ištraukos iš Astrid Lindgren knygos „Naujos Emilio išdaigos“, aplankė bibliotekoje vykstančią parodą, vartė knygeles, bendravo su bibliotekos darbuotojais. Nuoširdžiai dėkojame mūsų socialiniams partneriams – Girstupio bibliotekai už galimybę nuolat dalyvauti skaitymą ir domėjimąsį knygomis skatinančiose veiklose.