Blog

Vasario 13 dieną Kauno Valdorfo darželyje „Šaltinėlis” tradicinio ugdymo grupių vaikai su mokytojomis, pasipuošę tautiniais drabužiais ir trispalvės vėliavos simboliais – emblemomis, ženkliukais, vėliavėlėmis, susirinko švęsti ypatingą Lietuvai šventę.

Šventė prasidėjo Tautinės giesmės giedojimu, kurią atliko visų grupių ugdytiniai.
Vaikus pasitiko renginį vedančiosios mokytojos, kurios su vaikais aptarė Lietuvos simbolius, vėliavos spalvas ir jų reikšmes. Tuomet vaikai dovanojo Lietuvai nuostabias dainas ir deklamavo eilėraščius apie Tėvynę.
Rytmetį užbaigė bendras mokytojų ir vaikų šokis.
Šventės metu vaikai įtvirtino žinias apie tautinius simbolius, miestus. Šiandien ypač svarbu mūsų visų laisvės, nepriklausomybės, vienybės siekis, todėl skatiname vaikus švęsti tokią svarbią mūsų šalies šventę – Lietuvos gimtadienį.
Šventiniu laikotarpiu buvo surengta parodėlė „Trys brangiausios spalvos”. Darželio erdves puošė tėvelių ir vaikučių kūrybiniai darbeliai.

Parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Julija Nalivaikienė

Vasario 12 d. darželio priešmokyklinukai lankėsi „Nemuno” mokykloje. Turėjome šaunią progą susipažinti su mokykla, būsimomis pirmokų mokytojomis, stebėti kaip vyksta pamoka ir net pasimatuoti mokyklinį suolą.

 Taip pat patyrėme daug smagių emocijų stebėdami spektaklį „Vilkas ir septyni ožiukai”.
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, būsimi pirmokėliai buvo pakviesti Lietuvos vėliavos spalvų gėlėmis papuošti meilės ir pagarbos mūsų Tėvynei širdį.
 Šaunu,kad galime tyrinėti naujas, mūsų laukiančias erdves! Dėkojame „Nemuno” mokyklos mokytojams ir direktorei už šaunų renginį būsimiems pirmokėliams.

Adventas – laukimo metas. Didžiojo stebuklo, Kalėdų laukimas. Kaip ir kasmet, Advento pradžia Valdorfo darželyje pažymima Advento sodelio švente…

           Sukuriant Advento nuotaiką ir įprasminant šį laikotarpį Valdorfo grupėse kilo gražus paprotys Advento pradžioje pakviesti vaikus „išvaikščioti“ ant grindų esančią, iš eglės ar pušies šakų išdėliotą spiralę, kurios viduryje jie galėtų pasiimti ir parsinešti Kalėdinę šviesą (užsidegti žvakeles). Spiralė – krikščioniškas žmogaus sielos kelio į save simbolis.
         Gruodžio 2 dieną, kaip ir kasmet, darželyje vyko pasiruošimas Advento sodeliui. Ši šventė ypatinga, pilna jaukumo ir šilumos, nes prie jos pasiruošimo kiekvienais metais prisideda tėveliai. Ankstų rytmetį jie sunešė į salę pušų ir eglių šakas iš kurių vėliau buvo dėliojama spiralė. Ant spiralės „sienų“ uždėjome „auksines žvaigždes“ . Šios žvaigždelės pažymi vietas, kuriose vaikai turi padėti savo uždegtas žvakeles. Viduryje spiralės dedama didelė „šviesa“. Tai Kalėdinė šviesa, iš kurios vaikai uždega savo žvakeles. Žvakė – šviesos kovos su tamsa simbolis.
Šiai šventei taip pat būtina pasigaminti „šviestuvus“ (žvakides). Tam naudojamas obuolys. Susirinkę vakare kartu su tėvais gražiai į nunokusį obuolį įstatėme žvakeles. Pasiruošę „šviestuvus“ tėvai patys išbandė ėjimą spirale, nusiteikė advento laikotarpiui, šią nuotaiką dar labiau sustiprino dainuojamos advento laikotarpiui skirtos dainos, lietuvių liaudies giesmės.
          Gruodžio 4 d. – 6 d. dienomis darželyje vyko Advento sodelio šventės darželio grupių vaikams. Šiuo laikotarpiu, šildydamos visų širdeles, kiekvieną vakarą darželio salė nušvisdavo jaukiomis vaikų žvakelių švieselėmis. Kiekvienas vaikas turėjo galimybę išgyventi šį jaukumo, šilumos, o kartais ir nedrąsumo jausmą; kai kuriuos mažuosius teko palydėti visą kelią, vyresniems užteko padrąsinančio mokytojos žvilgsnio.

Vaikelis eina per tamsą,
Tyliai, tyliai
Ir uždega mažą žvakelę tamsoj,
Šviesiai, šviesiai,
Niekad pasaulis neužtems,
Jei vaikas žvakelę ant tako uždegs.

Jaukaus ir šilto Kalėdų laukimo!

                                                                                                                    Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Eglė Supronaitė

Gruodžio 5-ą dieną Kauno Valdorfo darželio „Šaltinėlis“ tradicinio ugdymo grupės Advento pradžią pažymėjo jaukiu Advento rytmečiu.

Gruodžio 1-ą dieną prasidėjo kalendorinė žiema ir Advento laikotarpis. Adventas – tai laikotarpis prieš Kalėdas, skirtas ramybei ir susikaupimui. Šiuo laikotarpiu žmonės dalijasi gerumu, padeda kitiems, ruošia širdis artėjančioms šventėms. Adventas prasideda likus keturioms savaitėms iki Kalėdų ir simbolizuoja viltį, laukimą bei šviesos pergalę prieš tamsą.
Advento simbolis yra vainikas su keturiomis žvakėmis – kiekviena žvakė reiškia vieną Advento savaitę.
Advento žvakės degamos tam tikru eiliškumu, kiekvieną savaitę uždegant po vieną papildomą žvakelę. Tradicinis eiliškumas ir kiekvienos žvakės simbolika: pirmoji žvakė simbolizuoja viltį, antroji – tikėjimą, trečioji – džiaugsmą, ketvirtoji – ramybę. Gruodžio 5-ą dieną Kauno Valdorfo darželio „Šaltinėlis“ tradicinio ugdymo bendruomenė buvo pakviesta dalyvauti jaukiame Advento rytmetyje, kuriame mokytojos Jolita ir Edmunda supažindino su Advento reikšme, papročiais, tradicijomis. Buvo uždegta pirmoji Advento vainiko žvakė, skambėjo advento dainelės, ketureiliai, muzikiniai kūriniai. Savo gražiais pasirodymais džiugino „Baravykų“, „Ąžuoliukų“ ir „Obuoliukų“ grupės vaikai.
Advento šviesa tegul sušildo mūsų širdis, uždega ir įžiebia tikėjimo ugnelę.
Gražaus laukimo, ramybės ir darnos!
Parengė mokytoja Aldona J. Voverienė

Nuo šių mokslo metų Lietuvos mokyklos atsiveria visiems vaikams – turintiems skirtingų galių ir negalių, poreikių, gebėjimų, gyvenimo istorijų. Mokiniai laukiami jiems artimiausioje bendrojo ugdymo mokykloje. Įtraukusis ugdymas — tai galimybė skirtingiems vaikams mokytis kartu tose bendruomenėse, kuriose jie gyvena. Vaikai su įvairiais poreikiais gali tobulinti geriausias savo versijas, pažinti, priimti vieni kitus ir bendradarbiauti.

 ATMINTINĖ 2024 mokykloms (atsisiųsti)

ATMINTINĖ 2024 šeimoms (atsisiųsti)

Įtraukties temas vienijanti svetainė www.Itrauktis.lt , kurioje sudėta informacija, aktuali mokytojams ir šeimoms.

Prieš pat Adventą – laukimo, ramybės ir susikaupimo laikotarpį – mūsų darželyje nušurmuliavo Kalėdinė mugė. Gausiai susirinkę tėveliai su vaikučiais, broliais, sesėmis vos sutilpo salėje.

Renginį atidaryti teko garbė mūsų vyriausiems vaikams – priešmokyklinukams. Jų dainuojamoms dainoms noriai pritarė visi susirinkusieji, o po atidarymo pasklido į įvairias veiklas.
Visi buvo užsiėmę ir rado širdžiai mielų veiklų. Kol vieni gaminosi žaisliukus eglutei (iš vilnos, vaško, kankorėžių), kiti dekoravo meduolius, gaminosi vaško žvakelę ar burtų lazdelę. Veikė vitražo gaminimo dirbtuvės, knygelių siuvykla. Šalia veikė Kalėdinis paštas, kuriame galėjai parašyti šiltus šventinius linkėjimus savo draugui. Rankos taiklumą išbandyti kvietė Taiklusis Rudolfas, o dovanėlę galėjai gauti tik pasukus Laimės ratą. Amatų krautuvėlėje buvo galima įsigyti rankų darbo žaisliukų, žvakelių, žaisliukų eglutei papuošti, suvenyrų. Pailsėti nuo šurmulio kvietė šešėlių teatras. Prireikė net kelių seansų, kad galėtų sutalpinti visus norinčius. Arbatinėje tvyrojo arbatos, kakavos ir pačių tėvelių keptų pyragų, sausainių kvapai. Kad nepasimirštų šios dienos šventinė nuotaika, buvo galima užsukti į foto studiją ir gauti momentinę nuotrauką.

  
Bendraudami su Kauno arkivyskupijos Carito organizacija, šiais metais tęsiame gražią tradiciją pasidalinti gerumu ir šiluma, atjauta ir pagalba. Tai palankus laikas paskatinti savo vaikus prisidėti prie prasmingų darbų ir pagalbos tiems kam jos labiausiai reikia. Todėl mugės metu visi buvo kviečiami prisijungti prie programos ,,Vaiko gerovės institutas“, apimančios įvairias veiklas, įgyvendinimo (labdarą daiktais galima palikti grupėse).
Visos mugės metu tvyrojo stebuklinga nuotaika ir bendrystė. Būti kartu didžiausia laimė. Būtent to reikia mūsų vaikams – švenčių, kasdienos ir tikrų išgyvenimų, kuriuos vaikai ir suaugę galėtų patirti kartu. Ramaus ir prasmigo Advento!
                                                                                                   Parengė mokytoja RimaTamašauskienė

Valdorfo darželiuose lapkričio 11-ą, Šv. Martyno dieną, švenčiama Žibintų šventė. Vėlų rudenį, kai dienos darosi vis trumpesnės ir tamsesnės, šventės metu vaikai tarsi pasidovanoja sau dalelę paskutinės saulės šviesos, kurią nešasi uždegtą žibinte.

Šviesa dabar rūpestingai apgaubta žibinte – tarsi norėjimas ją išsaugoti, išlaikyti. Dar neatėjo tas laikas uždegti pirmą atvirą šviesą namuose, kuria prasideda Adventas ir kurios prisipildo Kalėdos. Iki Advento šviesa yra žibinte.
           

           Lapkričio 12-13 dienomis ir mūsų darželyje vyko Žibintų šventė. Šventė vyko vakare, kai už lango nusileido tamsa. Vaikai kartu su tėveliais darželio salėje stebėjo pirštininių lėlių spektaklį „Mergaitė ir žibintas“.
          Pasibaigus spektakliui ugdytiniai su savo pagamintais žibintais rinkosi darželio kieme ir su dainomis keliavo pro tėvelių rankų tunelį link degančio laužo. Sustoję ratu aplink laužą linksmai dainavo, žaidė žaidimus, kai netikėtai pas vaikus atkeliavo svečias – Žibintininkas, kuris mielai bendravo su vaikais ir pasakojo savo istoriją, kiek daug gatvės žibintų jam reikia uždegti, kai nusileidžia saulė ir žemę apgaubia tamsa. Žibintininkas visus, ir mažus, ir didelius pavaišino šeimininkės keptais stebuklingais sausainiais iš žvaigždžių miltų. Pasibuvęs, pabendravęs, pasiklausęs dainų atsisveikino ir iškeliavo. O vaikučiai pasišviesdami žibintais savo lauko aikštelėse ieškojo nykštukų dovanėlių. Suradę džiaugėsi ir su gera nuotaika keliavo į namučius.
         Šventės esmė – mokymasis ne tik gauti, bet ir duoti, dalintis, suteikti džiaugsmą šalia esančiam. Labai svarbus pasiruošimas šventei. Lapkričiui priklauso nykštukų žaidimai, tai laikas, kai ruošiamasi Adventui. Nykštukai yra labai stropūs, darbštūs. Mes turime imti pavyzdį iš jų. Vaikai iš akmenų, lapelių, pagaliukų stato nykštukams namelius kieme. Žibintų šventės dieną nykštukų nameliuose „netikėtai“ sužiba žibintėliai, kad nykštukams būtų šviesiau, o vaikai sulaukia nykštukų padėkos – randa paliktas mažas dovanėles.
Grupėje, namuose kartu su vaikais gaminami žibintai. Šventėje ypatingai svarbus netikėtumo, paslapties momentas, kuris palieka neišdildomą įspūdį.

Šventės prasmė

        Iki šių dienų tebėra gyvas pasakojimas apie Romos karį Martyną:
Šv. Martynas gimė 316 metais dabartinėje Vengrijoje. Tėvo noru, dar būdamas visiškai jaunas, Martynas tapo senovės Romos kariu. Vieną 334 metų vakarą keliaudamas Vengrijoje pro Amienso miesto vartus pamatė prie akmenų besiglaudžiantį elgetą. Pavargėlis buvo beveik nuogas ir drebėjo iš šalčio. Jaunasis karys nusisiautė apsiaustą nuo savo pečių, perplėšė pusiau ir uždengė neturtėlį, kad šis sušiltų, žinodamas, kad dėl šio savo poelgio turės daug sunkumų. Kitą naktį Martynas susapnavo sapną, kuriame regėjo Kristų, apsigaubusį jo apsiaustu. Šis atsitikimas pakeitė Martyno gyvenimą. Jis tapo giliai religingu krikščionimi, paaukojusiu savo gyvenimą labiausiai nuskriaustiems žmonėms. Atsižvelgę į Martyno geranoriškumą žmonės panoro būtent jį išrinkti Tours miesto vyskupu. Martynas visiškai to nenorėdamas pasislėpė viename žąsų tvarte. Tačiau miestelėnai nepasidavė, ieškojo jo su fakelais ir žibintais, kol galų gale viena žąsis Martyną išdavė. Martynas tapo vyskupu, bei sulaukė daugiau nei 80 metų. Šv. Martynas laikomas visų atstumtųjų šventuoju globėju. Pagal seną paprotį šiuo metų laiku, kai dienos vis trumpėdavo, saulė anksti leisdavosi, o žvaigždės anksti suspindėdavo danguje, suaugę ir vaikai mėgo vaikščioti miesto gatvelėmis kelią sau pasišviesdami žibintais.
Šv. Martyno diena laikoma paskutine rudens švente. Jeigu pavasarį per Jurgines galvijai išvedami iš tvarto į laukus, tai per Martyną jie sugenami iš ganyklų į tvartus. Šeimininkai turėdavo pasirūpinti, kad iki Martyno būtų baigti visi žemės darbai, nes po Martyno judinti žemės nevalia.

                                                                                      Parengė mokytoja: Ilona Babachinienė

 Visą spalio mėnesį tradicinio ugdymo grupėje “Baravykai” vyko projektas “Aš – kūrėjas”. Šio projekto tikslas – skatinti vaikų kūrybiškumą, estetinį suvokimą, ieškoti ir atrasti ugdymo/si būdus, įgalinančius vaikus aktyviai išreikšti savo gebėjimus.

Projekte dalyvavo 2-3 metų amžiaus vaikai. Ugdytiniai skaičiavo ir matavo, tyrinėjo, kūrė, sportavo, mokėsi naujų žodžių ir sąvokų, bendradarbiauti su grupės draugais.
Projekto metu vyko įvairios kūrybinės veiklos ir tyrinėjimai, tačiau didžiausią įspūdį vaikams paliko patyriminė veikla – eksperimentas “skęsta – neskęsta”, iškilo nemažai klausimų, kaip gali didelis melionas plūduriuoti, o maža vynuogė paskęsti? O jūs ar žinote kodėl?:)
                                                                                                                             Mokytoja Edmunda Slavikė

Vieną gražų, saulėtą spalio 10 dienos rytmetį Kauno Valdorfo darželio „Šaltinėlis“ tradicinio ugdymo grupės sukvietė vaikus ir tėvelius į spalvingą Rudenėlio šventę.

Šventę vedė priešmokyklinio ugdymo mokytojos Regina ir Loreta. Vaikai šoko, dainavo, vaidino, susidomėję klausėsi įdomių pasakojimų apie rudeninę gamtą bei rudens gėrybes. Daugiausiai emocijų vaikams sukėlė kūrybingų mokytojų parengtas ir suvaidintas spektakliukas „Ropė“. Kiekviena darželio grupė buvo paruošusi po gražų muzikinį pasveikinimą: “Baravykų“ grupės vaikai šoko šokį „Grybs grybs baravyks“, deklamavo eilėraštį „Svogūnėlis“; “Ąžuoliukų“ grupės vaikučiai dainavo ir vaidino „Ryto dainelę“ apie vilką, kuris pasodino pupą, o patys vyriausi “Obuoliukų“ grupės vaikai inscenizavo dainelę apie pyrago kepimą. Vėliau šventė persikėlė į darželio kiemą, kur vaikučiai žaidė smagius žaidimus: rideno obuolius, spėliojo mįsles, iš gamtinių medžiagų, daržovių, vaisių dėliojo mandalas.
O kaip gi šventė be vaišių… grupėse vaikai vaišinosi skaniais obuolių pyragais bei gardžiais vaisiais. Visą dieną vaikus lydėjo gera nuotaika…
Darželio erdves papuošė vaikų, tėvų ir mokytojų surengta kūrybinių darbų parodėlė „Rudeninė kompozicija“. Darbeliai pagaminti iš įvairių rudeninių gamtinių medžiagų: kankorėžių, riešutų, moliūgų, obuolių ir kt. (ežiukai, sraigės, medeliai, įvairios puokštės…).
Nuoširdus ačiū visiems rudenėlio šventės organizatoriams ir dalyviams.
                                                                                                                           Mokytoja Aldona Leonavičienė