2026 -ieji metai yra ypatingi visai Valdorfo bendruomenei – prieš 100 metų Vokietijoje duris atvėrė pirmasis Valdorfo darželis. Šiuo metu visame pasaulyje veikia daugiau kaip 2000 Valdorfo vaikų darželių, o Lietuvoje – 14 darželių ir 4 grupės. Pažymėti šią sukaktį Valdorfo darželių pedagogai balandžio 8 – 12 dienomis rinkosi Šveicarijoje, Dornach gyvenvietėje įsikūrusiame Geteanume (Goetheanum). Konferenciją, kurioje dalyvavo ir 25 Lietuvos ikimokyklinės Valdorfo pedagogikos iniciatyvų atstovų, organizavo Tarptautinė Šteinerio/Valdorfo ankstyvosios vaikystės asociacija (IASWECE),
Kauno Valdorfo darželis „Šaltinėlis“, IASWECE narys nuo 1999 metų, šiuos metus taip pat pasitinka šventiškai – sukanka 30 metų, kai pradėjo veikti pirmoji Valdorfo pedagogikos grupė. Per tą laiką darželis išaugo iki darželio, kuriame visos grupės dirba taikant Valdorfo pedagogiką, o 2024 m. prijungus greta esantį darželį, palaipsniui ir greta esančiame padalinyje pereinama prie Valdorfo pedagogikos. Planuojama, kad nuo rugsėjo pirmosios iš viso veiks jau 7 Valdorfo grupės, todėl dalyvauti konferencijoje „Gerumas. Jėga. Meilė. Sėklos sveikam vystymuisi. 100 metų Šteinerio/Valdorfo pedagogikai“ , pasidalinti savo patirtimi, sužinoti, kuo gyvena kitos Valdorfo iniciatyvos buvo išvykę ir keturios Kauno Valdorfo darželio „Šaltinėlis“ atstovės.
Pasiruošimas konferencijai buvo labai atsakingas ir kruopštus: studijavome rekomenduojamą literatūrą, atsakingai rinkomės konferencijos seminarus, tobulinom užsienio kalbos įgūdžius, gilinomės į Valdorfo pedagogikos įkūrėjo R. Šteinerio mintis. Tam tikrai turėjome pakankamai laiko, nes, nors bilietų rezervacija į konferenciją 2026 m. balandžio mėn. buvo paskelbta 2025 m. rugsėjį, vietų neliko jau per pirmą savaitę. Konferencija sulaukė didžiulio susidomėjimo, tuo įsitikinome atvykę į Geteanumą, kur mus iškart apsupo tokia multikultūrinė aplinka, kuri vertė ir stebėtis, ir žavėtis ir tikrai išgyventi tą tikrą atvirumo ir bendruomeniškumą jausmą. Tarp konferencijos dalyvių buvo beveik visų Europos šalių atstovai, Naujosios Zelandijos, Kinijos, P. Korėjos, daugelio kitų šalių, Afrikos ir abiejų Amerikos žemynų Valdorfo darželių mokytojai. Konferencijos metu klausėmės paskaitų apie tai, kas kasdien, šiandien yra ir ateityje bus svarbiausia vaikams, pedagogams. Anitos Isla (Čilė) paskaita apie tai, kaip kurti gyvas ir prasmingas erdves vaikams ir pedagogams iššūkių laikais, P. Selg (Šveicarija) paskaita „Pamėgdžiojimas: gebėjimas mokytis ir mylėti nuo kūdikystės“ , K. MacFarlane (Naujoji Zelandija) pranešimas „Harmoningų santykių tarp priešingų jėgų veikiančių pasaulyje ir individo viduje, paieška“ bei kitos žymių, pasaulyje pripažintų lektorių paskaitos paskatino pažvelgti giliau į ugdymą ir pedagogo vaidmenį ugdyme. „Kodėl pedagogo darbas dažnai yra nematomas, laikomas nereikšmingu ir dažnai nedarančiu įtakos?“, „Kaip sukurti bendruomenę, kurioje pedagogai ir tėvai vieni kitus palaikytų?“, „Kaip mokytojui padėti suvokti, kad vaikui svarbiausias laikas yra – dabar?“. Tokie ir kiti provokuojantys klausimai pažadino diskusijas „gilinimosi į temą“ darbo grupėse; per socialinius žaidimus, meninę ir kitokią veiklą, seminaruose išbandėme praktinius temų aspektus. Visa konferencija buvo labai novatoriška – nuo skatinančių įsigilinti paskaitų pateikimo formų per vaizdinius, metaforas, nuo temos apie pedagogo saviugdos ir savijautos įtaką ugdymo kokybei iki temų apie kolegialų pedagogų darbą, bendradarbiavimą ir bendrystę su tėvais.
S. Jensen (Brazilija) savo paskaitoje pacitavo: „Kiekviena banga palieka žymę krante“. 100-mečio konferencija neabejotinai paliko didžiulį įspūdį ir įkvėpimą, patvirtino vidinį įsitikinimą, kad dirbame mokytojais, nes taip nusprendėme ir pasirinkome. Susitikimas su bendraminčiais dovanojo mums daug bendrystės, pažinimo, užmegztus bendradarbiavimo ryšius su kaimyninių šalių darželiais ir pažadą dar ne kartą susitikti.
Nuoširdžiai dėkojame Kauno Paramos Valdorfo pedagogikai bendrijai „Šaltinėlis“ už finansinę paramą, darželio alumnei p. Vidai D. už pagalbą organizuojant kelionę ir apgyvendinimą konferencijos metu!
Štai kokiais įspūdžiais dalijasi darželio pedagogės:
Muzikos mokytoja EDITA. PATIRTAS LAIKAS:„…jaučiu didelį dėkingumą kolegėms, kad turėjau galimybę atsidurti Geteanume. Visa erdvė čia alsuoja žaluma, tyruma ir teisinga būtimi. Nuostabi architektūra kviečia į paslaptį, kurioje kaip apžavėtas vaikas, pamiršti iškvėpti, nes formos, spalvos, persiliejimas visiškai užburia ir įtraukia“.
„…visos bitės iš įvairių kraštų suskrido į avilį; ta įvairovė pakerėjo. Vedantieji kreipėsi į visus, bet kartu ir asmeniškai į kiekvieną; tai paliečia tavo širdį ir patvirtina, kad tai ką darai, kaip gyveni yra teisinga, turi prasmę. Kiekvienas prisilietimas prie vaiko sielos tave augina, tu jauti atsakomybę, kvietimą nesustoti“.
„…nuostabūs vakariniai pasirodymai: muzikinis vaidinimas, euritmija leidžia patirti humorą bei neišsenkantį kūrybingumą, euritmijos pasirodymai įtraukia į dvasinį angelų pasaulį. Visa tai nepamirštama. Ir labai įkvepia“.
Mokytoja AUŠRA. VAIZDAI IR JAUSMAI. „….Akis ir širdį užburiantys vaizdai: žydintis pavasaris, skambančios paukščių giesmės, šveicariška architektūra ir Gotheanumo didybė. Kai kiekvieną kartą pramerkusi akis susimąstai, ar nesapnuoji. Ir tuomet kaskart širdyje dėkoji kiekvienam, kas tave palydėjo į šią stebuklų šalį: vadovėms, kolegėms, tėvų bendruomenei, šeimai. Ir tikiesi, kad dar ne paskutinis kartas, nes sugerti viso gėrio tikriausiai nepavyktų ir per dešimtis kartų.
„…1000-ties žmonių bendruomenėje jautiesi lyg didelėje šeimoje, nes visi kalbame ta pačia – meilės vaikui – kalba. Ir dar kartą pasitikrini, kad esi ten, kur turi būti, kad eini teisingu keliu, kad pedagogika, kurią tu myli, myli visas pasaulis. Kai paskaitoje nuskambėjęs sakinys – „ČIA MES TURIME LAIKO“ sukrečia tave iki širdies gelmių ir padeda suvokti, kad laiko ieškoti niekur nereikia. Laikas yra su mumis čia, mūsų darželyje, ir mes jį leidžiame su mūsų visų vaikais…“
Direktorės pavaduotoja ugdymui JŪRATĖ. „Geteanume lankiausi jau trečią kartą, tačiau kaskart jaučiuosi tarsi sugrįžusi į ypatingą bendrystės erdvę, kuri kviečia giliau klausytis, sustoti ir pajausti.
Šių metų konferencijoje susitikimai su žmonėmis iš viso pasaulio dar kartą priminė, kad nepaisant skirtingų kultūrų, patirčių, mus jungia tas pats rūpestis – kaip su meile, vidine stiprybe ir gerumu lydėti vaiką jo augimo kelyje.
Kiekviena diena buvo pripildyta prasmingų įžvalgų apie pedagogo vidinę laikyseną, harmoningą ryšį ir jautrų vaikų ugdymą pirmaisiais jų gyvenimo metais. Bendros paskaitos kvietė gilinti vidines savybes – gerumą, jėgą ir meilę – bei stiprinti bendradarbiavimą kuriant vaikams saugią ir augimą palaikančią aplinką, o darbas grupėse parodė, kaip subtiliai įtraukti tėvus į gyvą, patyriminį dialogą pasitelkiant socialinę euritmiją.
Visa tai vyko ypatingoje Geteanumo erdvėje, kurios architektūra ir atmosfera tarsi kvietė sustoti, įsiklausyti, būti čia ir dabar. Nuoširdžiai dėkoju kartu keliavusioms kolegėms – už bendrą laiką, pokalbius ir buvimą šalia, kuris šią patirtį padarė dar prasmingesnę.
Konferencija sustiprino tikėjimą, kad tikras ugdymas prasideda nuo mūsų pačių – nuo gebėjimo būti, klausytis ir su pagarba bei meile kurti saugią ir pasitikėjimo kupiną aplinką, kurioje galėtų skleistis kiekvieno vaiko ateities sėklos“.
Parašykite komentarą